- pusdžiūvis
- pùsdžiūvis, pùsdžiūvė bdv. Skalbiniai̇̃ jaũ pùsdžiūviai.
.
.
pusdžiūvis — pùsdžiūvis, ė adj. (1) NdŽ 1. kiek apdžiūvęs, drėgnumo netekęs: Pusdžiūvį sūrį miklu vadinam Ggr. Pùsdžiūvis šienas, negal da[r] vežti Šts. Suvežė pùsdžiūvį šieną, ir sušuto Sb. Lytotą vasarą ne vienam priseina susivežti šieną pusdžiūvį rš. 2 … Dictionary of the Lithuanian Language
pusdžiūvė — pùsdžiūvis, pùsdžiūvė bdv. Skalbiniai̇̃ jaũ pùsdžiūviai … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
pusiaudžiūvis — pusiaudžiūvis, ė adj. (1), pusiaudžiùvis (2) žr. pusdžiūvis: 1. Drabužiai jau pusiaudžiūviai Krtn. 2. Toks pusiaudžiùvis [medis] buvo PnmA … Dictionary of the Lithuanian Language